- Tema:Kaip pagerinti kokybę ir sumažinti stresą ligoninėje
- Pranešėjas:Gijs Andrea, Nyderlandai
- Pareigos:Konsultantas, diegėjas, ekspertas, "House of TOC"
- Apie pranešėją:Gijs yra Tarptautinių TOC rūmų (International House of TOC – iHOT) partneris ir vienas iš steigėjų. Ši organizacija užsiima Apribojimų teorijos (TOC) mokymais bei diegimu ir glaudžiai bendradarbiauja su Nyderlandų TOC pasekėjais. Prieš pradėdamas savo veiklą iHOT Gijs buvo vienos didelės ligoninės IT vadovu, vėliau kaip IT konsultantas dirbo su daugiau nei 50 Nyderlandų sveikatos priežiūros įstaigų.
Su TOC jis susipažino prieš 25 metus. Jis sėkmingai gavo TOCICO pagrindų akreditaciją ir gilinosi į TOC mąstymo procesus ir projektų valdymą. Beje, jo magistro darbo tema – TOC taikymas sveikatos priežiūros įstaigose.
Gijs yra vienas iš įtakingiausių TOC ekspertų Nyderlanduose, taikančių šią metodiką sveikatos priežiūros sistemoje. Ypač daug dėmesio jis skiria sveikatos priežiūros įstaigų personalo mokymui taikyti TOC principus. Jo mokymuose dalyvavo daugiau nei 100 TOC konsultantų ir daugiau nei 500 sveikatos sistemos darbuotojų.
Gijs dėka TOC įdiegta keliose didžiausiose Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės ligoninėse.
Pranešimo tema
Kaip pagerinti kokybę ir sumažinti stresą ligoninėje
Aprašymas
Pranešėjas papasakos, kaip vien tik pasitelkus vadybą buvo pagerintos ligoninės teikiamos paslaugos ir sumažėjo gydytojų ir slaugytojų darbo krūvis, nors buvo išgydyta tiek pat pacientų. Šie vadybos metodai diegiami vienoje Nyderlandų ligoninėje – kol kas diegimas dar nėra visiškai užbaigtas. Ta pati vadybos strategija buvo panaudota dar keliose Nyderlandų ir kitų šalių ligoninės ir gauti tokie patys ženklūs rezultatai.
Kokia buvo problema?
Daugelio ligoninių, bent jau Nyderlandų, palatos paprastai yra užimtos daugiau nei 90 proc. per metus. Tai reiškia, kad tam tikrą laiką jos yra visiškai užimtos ir tai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes: negalima priimti naujų pacientų, atšaukiamos operacijos, pacientai guldomi ne į tas palatas, slaugytojai ir gydytojai patiria daug streso.
Prieš pradedant diegti pakeitimus mūsų ligoninės palatų užimtumas buvo daugiau nei 90 proc. per metus. Per metus apie 1 tūkst. pacientų iš 8 tūkst. priimamų buvo paguldoma ne į tas palatas. Be to, 10–15 kartų per metus ligoninė būdavo perpildyta, todėl pacientus tekdavo siųsti į kitas regiono ligonines. Prieš prasidedant šiam projektui (2010 m.) vidutiniškai kiekvienas pacientas ligoninėje praleisdavo 7,3 dienos.
Ką reikėjo pakeisti?
Projekto tikslas buvo išvengti pacientų persiuntimo ir ligoninės perpildymo normaliomis sąlygomis, t. y. išskyrus didelio sergamumo bangas žiemą ir įvairias nelaimes. To buvo pasiekta trumpinant pacientų buvimo ligoninėje laiką – tiesiog atsisakyta to hospitalizacijos laiko, kai ligoniui neteikiama medicininė pagalba.
Šis laikas, kai gulint ligoninėje neteikiama medicininė pagalba, dažniausiai atsiranda dėl įvairių išteklių ligoninėje ir už jos ribų nesusiderinimo, pavyzdžiui, radiologijos ir kitokių diagnostikos skyrių, fizioterapijos ir kitų, kurie taip pat kenčia dėl itin didelio darbo krūvio, negali laiku aptarnauti į ligoninę paguldytų pacientų. Taip pat slauga namuose ir reabilitacijos klinikos buvo užimtos beveik 100 proc., kas irgi trukdė kuo greičiau išrašyti pacientus iš ligoninės.
Projekto rezultatai
Ligoninės lovų užimtumas sumažėjo 20 proc.
Bendras lovų užimtumo rodiklis nukrito žemiau 80 proc.
Gulėjimo ligoninėje laikas sutrumpėjo 15 proc.
Neliko perpildymo, nebereikia guldyti ligonių į ne jiems skirtas palatas, vidutinis gulėjimo ligoninėje laikas sumažėjo 15 proc. ir toliau mažėja.
Tebevyksta kasdienis veiklos tobulinimas.
Ligoninė vykdo tęstinį veiklos tobulinimo procesą naudodama buferių valdymo sistemą per kasdienius trumpuosius pasitarimus, dėl ko 'atidėti' pacientai gauna tinkamą dėmesį ir gali judėti pirmyn.
Sprendimai grindžiami veiklos pasiekimais.
Kiekvieną mėnesį vertinami palatų rezultatai ir sprendžiama, kaip juos patobulinti, remiantis iš buferio valdymo sistemos gautais duomenimis.
Valdymas nukreiptas į tobulinimą.
Ligoninės valdyba stebi, su kokiomis kliūtimis susiduria ligoninė, ir sprendžia, ką reikėtų patobulinti.
Pranešėjų vaidmuo projekte
Pieter Buwalda yra pacientų logistikos vadovas ir jis atsakingas už tinkamą infrastruktūrą, išteklius ir procedūras, kas užtikrintų optimalų pacientų srautą ligoninėje. Taigi jis buvo vidinis buferio valdymo (Buffer Management) projekto vadovas, valdantis projekto apimtį, laiką ir biudžetą, glaudžiai bendradarbiavęs su ligoninės slaugytojais, gydytojais, vadybininkais ir išoriniu projekto vadovu Gijs Andrea.
Skaidrės
